Kauno Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) parapija

Dvasininkai

Klebonas – kun. teol. lic. Kęstutis RUGEVIČIUS
1958 04 26 * 1991 05 30 * 2022 06 24
Žemaičių g. 31B, 44174 Kaunas
Mob. +370 686 80 525, el. p.
Kauno arkivyskupijos egzorcistas

Vikaras – kun. filos. mgr. Benas Audrius MARTUSEVIČIUS
1986 02 07 * 2012 01 08 * 2023 06 24
Žemaičių g. 31B, 44174 Kaunas
Mob. +370 677 93 934, el. p.
Nazareto šeimų judėjimo kapelionas, LSMUL Kauno klinikų kapelionas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės (Josvainių g. 2) kapelionas

Rezidentas vikaro teisėmis ir pareigomis – kun. teol. lic.  Andrius KONČIUS
1986 04 19 * 2014 06 29 * 2023 03 30
Žemaičių g. 31B, 44174 Kaunas
Mob. +370 615 341 79, el. p.
Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas, Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės bylos (Romos fazės) postulatorius  ir Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos (vyskupijos etapo) postulatorius, Nyderlandų lietuvių išeivijos kapelionas

Rezidentas – kun. teol. lic. Jonas STANKEVIČIUS
1954 11 05 * 1980 06 01 * 2023 06 24
Mob. +370 698 31 355, el. p.

Pagalbininkas – kan. bažn. ir civil. t. dr., italų civ. t. dr., teol. lic. doc. Robertas PUKENIS
1955 07 23 * 1979 05 27 * 2008 10 12
K. Baršausko 70–17, 44174 Kaunas
tel. (37) 35 25 23, mob. +370 640 24 480, el. p.

Diakonas – teol. dr. Benas ULEVIČIUS
1973 03 30 * 2017 06 24* 2017 06 24
mob. 8 687 173 99, ,
VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS bazilikoje
  Sekmadieniais 9.30, 11, 12.30 ir 18 val. 
  Pirmadieniais–šeštadieniais 18 val.
• ŠV. MIŠIOS mažojoje bažnyčioje
  Sekmadieniais 8 val.
  Šeštadieniais 9 val.
  Pirmadieniais–penktadieniais 8 val.
• Išpažinčių klausoma: 30 min. prieš Mišias
• Švenčiausiojo Sakramento adoracija – mažojoje bažnyčioje pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 15.30 val. 
• Rožinio malda spalio mėnesį 17.30 val.
• Gegužinės pamaldos gegužės mėnesį 18.30 val.
• Birželinės pamaldos birželio mėnesį 18.30 val.

Atlaidai

Kristaus Prisikėlimo (Velykų)
Švč. Jėzaus Širdies – keliama į III sekmadienį po Sekminių
Švč. Mergelės Marijos Gimimo – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija

Šiaurės rytinė riba: Nuo šlaito viršaus Lazūnų g., Žeimenos g., Lazūnų g., Kalniečių g., Uosio g., Savanorių pr., K. Petrausko g.

Pietinė riba: Parodos g., K. Donelaičio g., Žemaičių g., V. Putvinskio g., E. Ožeškienės g.

Vakarinė riba: Nuo E. Ožeškienės g. laiptais į Savanorių pr., kertamas Savanorių pr., laiptais iki A.Mackevičius g., A. Mackevičiaus g., Telšių g. iki laiptų į P. Kalpoko g., Pakrantės takas (laiptai į P. Kalpoko g.), P. Kalpoko g. iki Jonavos g., kalno viršus palei Jonavos g. iki Lazūnų g.

Miesto gatvės: Aguonų g., Alantos g., Algirdo g., Anykščių g., Archyvo g., Astronomijos skg., Aukštaičių g. (nr.1-–47 ir 2–56), Aušros g., Aviečių g., Balninkų g., Biržų g., Braškių g., Dainavos g., Darbininkų g., Daugų g., Dažytojų skg., K. Donelaičio g. (nr. 2–16), P. Dovydaičio g., Dusetų g., Dzūkų g., Eigulių g., Eigulių t., Eivenių g., K. Genio g., Gervėčių g., Giedraičių g., Gruzdžių g., Iniciatorių g., A .Jasaičio g., A.Kačanausko g., Kalniečių g. (nr.1–193 ir 2–154 ), P. Kalpoko g. (visi, išskyrus nr.73–93 ir 84), Kampo g., Kanklių g., Kapsų g., Kauko al., Klonio g., Lankos g., V.Lašo g., Lazūnų g. (neporiniai), Lelijų g., Leliūnų g., Lietuvių g., Lydos g., J.Lukšos-Daumanto (nr. 20–24 ir 23 bei toliau), A.Mackevičiaus g. (nr. 84–130 ir 97–127), Molėtų g., Nasturtų g., Nevėžio g., E.Ožeškienės g.(nr. 43–47), Pakrantės t. (visi, išskyrus nr. 1–3), Parodos g. (neporiniai nr.), Pažangos g., K.Petrausko g. (poriniai nr.), Puntuko g., Putinų g., V.Putvinskio g. (poriniai nr. 2–72), Radastų g., Rokiškio g., Rūtų g., Č.Sasnausko g. (nr. 1–39 ir 2–40), Savanorių pr. (nr. 55–259 ir 18–172), Seinų g., Serbentų g., Statytojų skg., Sukilėlių pr. (nr. 1–19 ir 2–28), Šakių g., Šimkaičių g., Širvintų g., Širvintų I, II t., Telšių g. (nr. 1–7 ir 2–38), Tulpių g., Tvirtovės al., Uosio g. (neporiniai), Utenos g., Vaisių g., Vaistinės skg., Vašoklių g., A.Vileišio a., A.Vileišio g., P.Višinskio g. (nr. 1–69 ir 2–90), A .J. Vokietaičių g., Zanavykų g., Zarasų g., Želvos g., Žemaičių g. (visi, išskyrus nr.1–9), Žemaitės g., Žemuogių g.

Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) parapija ribojasi su Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio (Eigulių), Šv. Antano Paduviečio (Naujamiesčio), Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Bazilikos ir Šv. Kryžiaus (Centro) parapijomis.

Bendruomenė

Kviečiame į parapijos tarnystes, programas, grupes ir bendrijas! Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):

• Sumos choras, ministrantai, Šventojo Rašto skaitovai
• Pasirengimo Pirmajai Šv. Komunijai užsiėmimai, jaunimo užsiėmimai rengiantis Sutvirtinimui ir sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui susitikimai, katechetiniai užsiėmimai tėvams ir Krikšto tėvams
• Caritas, Žaliakalnio vaikų dienos centras, Tikybos mokytojų metodinis centras, Parapijos laikraščio „Prisikėlimas“ redkolegija
• Šventojo Rašto studijų grupė, jaunimo grupė „Vynmedis“, šeimų bendruomenė, pagyvenusių žmonių sambūris „Senjorai“, priėmusių Pirmąją Komuniją vaikų būrelis „Jėzaus bičiuliai“, Gyvojo Rožinio grupė
• Marijos legionas, Šv. Damijono maldos grupė, grupė „Motinos maldoje“

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija
Adresas Žemaičių g. 31A, Kaunas, LT-44175
Juridinio asmens kodas 191118123
Bankas SWEDBANK
A. s. LT757300010002246681

Apie bažnyčią ir parapiją

Bažnyčios vidaus panorama (~2006 m.)

1926 m. Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko iniciatyva Kaune nutarta pastatyti bažnyčią – Lietuvos prisikėlimo simbolį kaip padėką Aukščiausiajam už atgautą laisvę. Buvo išrinkta šventovės statybos taryba, sudarytas vykdomasis komitetas, priimti įstatai.

Kauno m. savivaldybei padovanojus sklypą Žaliakalnyje, buvo bažnyčios projekto konkursas. Projekto autoriui architektui Karoliui Reisonui pavesta parengti galutinį projektą. 1933 m. jis patvirtintas ir gautas leidimas pradėti statybą. Architekto amžininkai rašė, kad Prisikėlimo bažnyčios projektas buvo reikšmingiausias jo kūrybos darbas. Šio projekto įgyvendinimą praėjus 70 metų puikiai užbaigė architektas prof. Algimantas Sprindys.

1934 m. Lietuvos I Eucharistinio kongreso metu buvo pašventinti šventovės pamatai ir kertinis akmuo, atvežtas iš Alyvų kalno Jeruzalėje (šį akmenį galima apžiūrėti centriniame bažnyčios prieangyje).

Bažnyčios statybos vykdomasis komitetas rūpinosi lėšomis šventovės statybai. Visos Lietuvos žmonės atsiliepė į komiteto prašymą ir pagal išgales siuntė lėšas.

1940 metų pavasarį didingas bažnyčios pastatas buvo beveik baigtas statyti. Darbus nutraukė pirmoji sovietinė okupacija. Vokiečių okupacijos metais tęsti pradėtus darbus trukdė lėšų stygius ir sunkumai gauti statybinių medžiagų.

Antrosios sovietinės okupacijos metais nebaigtas bažnyčios pastatas buvo nacionalizuotas ir atiduotas Radijo gamyklai, kuri jį rekonstravo ir pritaikė gamybos reikmėms.

1988 metais kilus Atgimimo sąjūdžiui dauguma išorinių Bažnyčios veiklą ribojusių užtvarų buvo sugriauta. Prasidėjo dinamiška bažnytinių struktūrų plėtra bei vidinis bendruomenių atsinaujinimas.

1989 m. kovo 22 d. buvo įregistruoti šventovės atstatymo tarybos įstatai ir paskelbtas Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios tarybos ir vykdomojo komiteto narių sąrašas.

1990-aisiais tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gamykla „Banga“ buvo įpareigota grąžinti pastatą Atstatymo komitetui iki 1993 metų tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos reikmėms. Gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų iškėlimas. Tai trukdė atstatymo darbams.

Ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui buvo perduotas labai blogos būklės.

Bažnyčios atstatymu rūpinosi kun. Gintautas Kabašinskas (1991 m.), kun. Eugenijus Bartulis (1992–1995 m.), kun. Viktoras Brusokas (1995–2002 m.), nuo 2002 m. – dekanas parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

1997 metais pastoliuose skendinčioje Prisikėlimo šventovėje pradedamos pirmosios gegužinės pamaldos, vyko dalinis atstatomos Paminklinės Prisikėlimo šventovės atšventinimas ir paaukotos pirmosios šv. Mišios.

2004 m. gruodžio 26 d. įvyko Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konsekracija. Tai buvo reikšmingas įvykis visai lietuvių tautai.

Šiuo metu šventovė, tarsi Lietuvos Jeruzalė, traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Lietuviui, ypač kauniečiui, ši vieta brangi tuo, kad čia atgimsta visa tautos praeitis ir jos sunkus kelias į laisvę. Sekmadieniais čia susirenka melstis ir dėkoti Dievui apie 5–6 tūkstančius tikinčiųjų, o švenčių metu ir daugiau.

Patraukli, didinga, moderni šios šventovės architektūra, kuriai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, ryškiai apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių.

Įdomi Švč. Sakramento koplyčia, kurioje neįprasta, tarsi krauju nuspalvinta šviesa gaubia tabernakulį ir virš jo esančią visiems žinomą Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją (autorius Tadas Kvakšys). Ant šiaurinės koplyčios sienos – Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslo kopija. Kitoje presbiterijos pusėje įrengta Šv. Šeimos koplyčia, skirta krikštyklai. Koplyčią puošia Šv. Juozapo su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas (italų dailininko Guido Reni (1575–1642) paveikslo XX a. padaryta kopija), o centre – juodo marmuro krikštykla.

Pusrūsyje įrengta konferencijų salė, patalpa būsimajam muziejui, kolumbariumas (pašventintas 2006 m. vasario 16 d.). Jame įrengta 30 vietų urnoms su nusipelniusių žmonių palaikais pastatyti. Apie kolumbariumą kan. F. Kapočius rašė: „Čia bus sukurtas Lietuvos „Campo Santo“. Pagrindinė mintis bus taip pat prisikėlimo idėja – „Mes mirėme, kad prisikeltume“, angose stovintieji su ilgais trimitais angelai skelbs amžinąją tikėjimo tiesą – „Jie prisikels angelų trimitą išgirdę…“

2006 m. lapkričio 4 d. į kolumbariumą perkelta pirmoji urna su Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statytojo kanauninko Felikso Kapočiaus (1895–1971) palaikais, pargabentais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 2008 m. gegužės 23 d. čia palaidota urna su psichologijos ir filosofijos profesoriaus kun. Antano Paškaus (1924–2008) palaikais. 2011 m. birželio 10 d. amžinojo poilsio čia atgulė JAV mirusio ateitininkijos atkūrėjo Lietuvoje, Ateitininkų federacijos pirmininko (1989–1995) kun. dr. Arvydo Petro Žygo (1958–2000–2011) palaikai.

Prie pastato kairėje pusėje įrengtos šešios kapavietės. 2006 m. iš JAV čia perkelti ir palaidoti Lietuvos dvasininko ir politiko prel. M. Krupavičiaus (1885–1970) palaikai, o 2008 m. – profesoriaus, teologijos mokslų daktaro, ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktoriaus, labdaros ir paramos projekto „Vaiko tėviškės namai“ įkūrėjo Lietuvoje mons. Vytauto Kazlausko palaikai.

Bažnyčios lankytojai noriai pakyla į terasą, kurioje atstatyta kukli, kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei (pašventinta 2004 metų liepą; aut. architektas A. Sprindys). Nuo terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama.

2008 m. rugsėjo 13 d. pašventintas parapijos namų kertinis akmuo, o 2009 m. gruodžio 26 d. – ir nauji parapijos namai.

2011 m. balandžio 25 d. buvo pašventintas didžiojo altoriaus horeljefas „Prisikėlęs Kristus“, kuriuo užbaigtas šios šventovės sakralinės erdvės sutvarkymas. Horeljefo autorius – skulptorius Vytautas Kašuba (1915–1997). Horeljefas į Kauną atkeliavo iš JAV, kur daugelį metų puošė vienuolių pasionistų vienuolyno koplyčią Konektikuto valstijoje.

2012 m. Didįjį penktadienį pašventintos Kryžiaus kelio stotys (autorius J. Vosylius). 

2015 m. balandžio 6-ąją, antrąją šv. Velykų dieną, švenčiant Eucharistiją Kristaus Prisikėlimo šventovėje, dalyvaujant apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse arkivyskupui Pedro López Quintanai, Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ, kitiems Lietuvos vyskupams, kunigams, gausiems tikintiesiems, iškilmingai paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus 2015 m. sausio 20 d. jai suteiktą bazilikos (mažosios) titulą. Šis titulas vainikavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-metį ir konsekracijos 10-metį, kurį parapija šventė 2014 m. pabaigoje.

2022 m. sausio 22 d. Kristaus Prisikėlimo bazilikoje švenčiamos iškilmingos šv. Mišios Kaunui pradedant švęsti 2022 m. Europos kultūros sostinės metus.

2023 m. vykstant karui Ukrainoje Prisikėlimo bazilikos rūsiuose liejamos apkasų žvakės.