Apie arkivyskupiją 2020-aisiais: statistinė, finansinė ir sielovadinė apžvalga
Paskelbta: 2021-02-20 18:24:48

Pristatyta Kauno arkivyskupijos kunigų susirinkime 2021 m. vasario 17 d.

2020 m. arkivyskupijos teritorijoje buvo apie 423 tūkst. gyventojų. Iš jų, remiantis bendrąja Lietuvos statistika (tai yra 77,7 proc.) apie 336 tūkst. yra katalikai.

Arkivyskupijoje nepasikeitė ir liko 92 parapijos (iš jų 41 aptarnaujama), 7 rektoratų ir vienuolynų bažnyčios, 14 neparapinių bažnyčių bei koplyčių, Tikintiesiems patarnauja 103 dieceziniai kunigai (68 – miestuose ir 54 – rajonuose; 230 ir 117 – tiek atitinkamai sekmadienio Mišių lankytojų aptarnauja kunigai Kaune ir rajonuose). Arkivyskupijoje tarnauja 7 kitų vyskupijų bei 25 kunigai vienuoliai. 15 kunigų netarnauja arkivyskupijoje: studijuoja (2), yra išvykę į misijas (2), gydosi (3), yra slaugos namuose (4), tarnauja kitur (4).

Įvairiose srityse darbuojasi 5 nuolatiniai diakonai, o 3 arkivyskupijos kandidatai rengiasi Nuolatinių diakonų centre.

2020 metais Įšventinti 2 kunigai, iškeliavo pas Viešpatį – 3. 

Arkivyskupijoje veikiančiose popiežiaus teisių (7) ir diecezinėse (6) moterų vienuolijose yra 154 seserys. Tarnauja 6 vienuolijų 26 vyrai vienuoliai (iš jų 25 kunigai ir 1 diakonas).

Sakramentai

Per 2020 metus suteikti 2.445 krikštai. Pirmąją Komuniją priėmė 3.134 vaikas, Sutvirtinimo sakramentą – 1.746 jaunuoliai. Santuokos sakramentą priėmė 871 poros, katalikiškai palaidoti 6.087 asmenų. Ligonių patepimo sakramentas suteiktas 3.426 žmonėms.

Arkivyskupijos bažnyčiose patarnauja apie 278 ministrantų ir yra apie 649 aktyvaus jaunimo.

Kunigai, rūpindamiesi šeimų sielovada, pagal karantino galimybes lankė šeimas namuose – aplankytos 2.761 šeimos.

Parapijose veikiančiose grupėse ir organizacijose aktyviai dalyvauja apie 5321 tikinčiųjų.
Gyvojo Rožinio grupėse – 1935, Carito – 437, maldos grupėse – 642, Šventojo Rašto grupelėse – 181; „Alfa“ kurso ir „Neokatechumenato kelyje“ – 123; Marijos legiono grupėse – 544; Šiluvos Švč. M. Marijos draugijoje – 160; Šeimų grupėse – 334; jaunimo grupėse – 227, Trečiųjų ordinų brolijose – 183; Švenčiausiojo Sakramento adoruotojų grupėse – 108 evangelizacinėse-misijinėse – 11; įvairiuose sambūriuose –334.

Pajamos ir išlaidos

Parapijų pajamos 2020-aisiais gautos iš: rinkliavų sudaro 1.129.185 €; tikinčiųjų aukų – 1.060.990 €; valstybės ir savivaldybių biudžeto – 731.157 €; 1,2% GPM – 98.668 €; juridinių asmenų paramos – 120.887 €; finansavimo – 299.281 €; ūkinės veiklos – 686.623 € ir kitos pajamos. Iš viso – 4.330,601 €.

Parapijų išlaidos buvo skirtos: personalui išlaikyti, „Sodros“ bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiams – 1.410.331 €; statyboms, remontams – 1.372.799 €; komunalinėms paslaugoms ir pastatams išlaikyti – 326.849 €; karitatyvinei ir sielovados veiklai – 186.979 €; suteikta labdara, parama, finansavimas – 113.495 €; liturgijai (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas) – 87.365 €; ilgalaikiam turtui įsigyti – 248.122 € trumpalaikiam turtui – 122.901 €. Skoloms grąžinti – 167.128 € ir kitos išlaidos. Iš viso – 4.638.845 €.

Parapijų įsiskolinimų likutis: 228.662 €

2020-aisiais arkivyskupijos kurija finansinių įplaukų gavo iš: parapijų įnašų seminarijai ir institucijoms išlaikyti 60.453 €; aukų, juridinių asmenų paramos ir 1,2% GPM – 13.670 €; parapijose aukotų Šv. Mišių (sudėtinių ir binuotų) – 135.389 €; aukų Caritui, katalikiškai žiniasklaidai – 7.656 €; aukų Apaštalų Sosto rinkliavoms – 51.464 €; finansavimo iš kitų šalių vyskupų konferencijų – 28.255 €; iš Šiluvos Jono Pauliaus II namų – 42.512 €; valstybės biudžetinio finansavimo kurijos reikmėms – 26.341 €; valstybės ir savivaldybių biudžetinių lėšų parapijų reikmėms – 125.500 €; arkivyskupijos ūkinės veiklos – 481.579 €; atgautų lėšų – 160.000 € ir kitos įplaukos. Iš viso – 1.132.513 €.

Pagrindinėms išlaidoms skirta: sielovadai ir renginiams – 10.611 €; Apaštalų Sosto rinkliavoms ir mokesčiams – 51.100 €; LVK – 5.000 €; Caritui – 15.539 €; Katechetikos centrui – 23.881 €; Šeimos centrui – 35.014 €; Jaunimo centrui – 42.305 €; Jono Pauliaus II piligrimų centrui – 22.724 €; Arkivyskupijos muziejui – 15.538 €; Nuolatinių diakonų ugdymo centrui – 4.800 €; Kauno kunigų seminarijai – 19.414 €; personalui išlaikyti ir „Sodra“ – 139.367 €; Šiluvos Jono Pauliaus II namų sąnaudoms – 35.969 €; transportui išlaikyti –783 €; turtui įsigyti – 34.214 €; leidiniams, liturgijai, kanceliarinėms prekėms – 1.887 €; ryšio ir pašto išlaidoms – 10.321 €; priėmimų, maitinimo išlaidoms – 4.817 €; įnašui į arkivyskupijos Solidarumo fondą – 7.237 €; remonto darbams iš biudžetinių lėšų – 17.895 bei iš arkivyskupijos lėšų –116.814 €; pastatams išlaikyti iš valstybės biudžetinių lėšų – 8.446 € ir iš arkivyskupijos lėšų – 156.681 €; parapijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetinių lėšų – 125. 500 €; parama Jono Pauliaus II gimnazijai – 5.686 € ir kitos išlaidos. Iš viso – 920.575 €.

Paramos kasa

Kunigų tarpusavio paramai skirtos kasos pajamas sudarė kunigų aukos – 68.505 €. Kunigams skirta parama – 8.000 €. Išlaidos susirinkimams ir rekolekcijoms – 1.862 €. Kunigų kapų tvarkymui – 8.000.

Solidarumo fondas

Parapijų tarpusavio solidarumui palaikyti skirto fondo pajamas sudarė parapijų įnašai – 61.073 € ir arkivyskupijos įnašas – 7.237 €. Išlaidos parapijų reikmėms – 37.776 €.

Tribunolo veikla

Arkivyskupijos tribunolas 2020 m. pradžioje turėjo 79 bylas, priėmė 56 naujus ieškinius dėl Santuokos sakramento galiojimo; išnagrinėjo 55 bylas, nutrūkusių bylų buvo 4; atmestas 1 ieškinys. 2020 m. pabaigoje buvo 75 bylos.

 

2020 m. (ir 2021 m.) statybos ir remonto darbai

Kulautuvos ir Jono Pauliaus II bažnyčių statyba. Papilio g. 3 ir 5 pastatų vidaus tvarkybos darbai. Kauno arkikatedros altorių, elektros ir apšvietimo tvarkybos darbai. Kauno Švč. Sakramento bažnyčios restauracija. Sutvarkytas fasadas. Kaune esančių pastatų panaudojimas.

Sielovados iniciatyvos, veikla

Kauno arkivyskupijos kurijos sielovados projektai pirmiausia buvo skirti arkivyskupijos bendruomenei (tačiau buvo atviri ir visiems Lietuvoje). Bendradarbiai ir karantino sąlygomis rengė dvasinio ugdymo ir augimo seminarus. Į seminarus šių metų susitikimų tema „Dievo namų svetingumas. Kaip jį puoselėti?“ buvo kviečiami sielovados bendradarbiai parapijose bei institucijose. Iš viso surengta 13 seminarų bei savaitgalio rekolekcijos zakristijonams, referentams, vargonininkams, liturgijos skaitovams, parapijų misijų koordinatoriams, maldos grupelių vadovams. Karantinas pakoregavo Misijų mokyklos veiklą, galėjo įvykti tik keli sumanyti Šlovinimo vakarai „Jei tiki, kad Dievas gali“, vienas ciklo „Kunigai kavinėse“ susitikimas.

Šiluvoje surengtas Sekminių savaitgalis, dėl karantino ribojimų vykęs nuotoliniu būdu, tačiau paskleidęs Sekminių džiaugsmą visoje Lietuvoje. Įpusėjus popiežiaus Pranciškaus paskelbtiems Laudato siʼ enciklikos metams, sielovados komanda ir savanoriai pagal enciklikos mintis surengė ministrantų vasaros stovyklą „Tu ir kitas Tu“ (dėl esamos situacijos tebeplintant koronavirusui, buvo galima priimti tik 25 vaikus ir jaunuolius iš arkivyskupijos parapijų). Arkivyskupijos globėjo dieną įvairiomis tarnystėmis dalyvauta organizuojant naujai paskirtojo arkivyskupo sutikimą arkikatedroje.

Dalį sielovados dėl karantino teko perkelti į internetą, žmones pasiekiant nuotoliniu būdu. 1755 asmenys dalyvavo Šv. Ignaco Lojolos dvasinėse pratybose. „Didžiosios savaitės laiškaus“ gaudavo beveik 2 tūkst. žmonių. „Devynių dienų kelionė link Sekminių“ patraukė daugiau kaip 500 žmonių dėmesį, o Advento meditacijos – per tūkstantį. Kartu su VDU sielovadininkais įgyvendinamas Šventojo Rašto skaitymo ir pažinimo ciklas.

Kartu su Šiluvos šventove buvo organizuotas nuotolinių pokalbių ciklas „Mergelė Marija – šviesos ir vilties nešėja“. Penki gegužės šeštadienių vakarai buvo transliuojami YouTube kanalu. Rudenį atnaujintas arkivyskupijos YouTube, turintis 1,62 tūkst. prenumeratorių. Karantino metu didelio susidomėjimo sulaukė šv. Mišių transliacijos, atliepusios žmonių maldos poreikį negalint rinktis į bažnyčias.  

Veiklos prioritetai lieka institucijų, dekanatų centrų aktyvinimas, darbuotojų įgalinimas bei ugdymas, sielovados strategijos analizavimas ir kūrimas, Šiluvos, kaip arkivyskupijos ir Lietuvos šventovės, plėtra, Šv. Jono Krikštytojo centro platesnis pritaikymas sielovados tikslams.

Kauno arkivyskupijos Caritui nuo pat pandemijos pradžios teko perorganizuoti veiklas ir pritaikyti jas veikti ribotomis sąlygomis bei atsiliepiant į iššūkius. Karantino metu Caritas ėmėsi uždavinio koordinuoti savanorius, teikiančius pagalbą pandemijos paliestiems žmonėms. Sudarė rezervinį savanorių sąrašą ir pagal poreikį skirstė užduotis (40 savanorių). Buvo koordinuojamas parapijų ir dekanatų Carito skyrių aprūpinimas apsauginėmis priemonėmis.

Organizacijos prioritetai 2020 metais buvo savanorystės koordinavimo stiprinimas ir sisteminimas Carito savanoriai telkiami Kauno mieste, dekanatų centruose bei pačiame arkivyskupijos Carite). Plėtojama veikla vienišumui mažinti. Dėmesio skirta stiprinti pačiai institucijai (duomenų sauga, darbo sauga, pažeidžiamų asmenų apsauga). Plėtojama komunikacija interneto svetainėje.

Pagrindinės veiklos ir projektai buvo komandos formavimas, bendradarbių dekanatuose ir parapijose, tinklo palaikymas (dalyvavo 190 asm.). Vyko dekanatų lankymas (gyvas ir virtualus). Veiklų plėtrai buvo bendraujama su fondais, rengiami projektai Apie 140 asm. dalyvavo nuotolinėje Renovabis organizuotoje konferencijoje apie Bažnyčios veikimą ir patirtį pandemijos metu.

Ir šiemet karitiečiai (45 bendradarbiai ir savanoriai, 7 dekanatų komandos) per visas dienas sutiko beveik 3 tūkst. piligrimų Šiluvos atlaiduose „Carito kiemelyje“. Organizuota kasmetinė akcija „Gerumas mus vienija“, tačiau už parapijų ribų dėl karantino ji vyko tik viename didžiajame Kauno m. prekybos centre.

Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga Carito bendradarbiai, NVO, savivaldybių administracijos ir socialinių įstaigų atstovai (apie 140 asm.) dalyvavo virtualiame Carito renginyje „Vargšui ištiesk ranką“. Kartu su Lietuvos Caritu įgyvendinamas projektas „Priimk“, skirtas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruoti į darbo rinką. Numatyta pagalba 200 asmenų (per 4 metus).

Karantino metu Benamystės dienos centro lankytojams buvo dalijami maisto paketai, teikiamos individualias konsultacijos. Per mėnesį – 600 apsilankymų (vidutiniškai per dieną 20–35 asm.). Centro lankytojams siūloma iki 20 tęstinių veiklų. Talkina ir tarptautiniai savanoriai, atliekama praktika.

Teikta pagalba kalintiems Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir išėjusiems iš pataisos. Organizuotas susitikimas su Lietuvos kapelionais. Dalyvaujama lygtinio paleidimo komisijose. Pagal Užsieniečių integracijos programą teikta pagalba asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, bei prieglobsčio prašytojams Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (RPPC). Prie veiklos prisideda savanoriai.

„Vaiko gerovės institutas“ vykdo įtėvių ir globėjų palydėjimą, pagalbą įvaikintiems ir globojamiems, našlaičiams vaikams, rūpinasi skleisti Globos ir įvaikinimo mintį visuomenėje. Bendradarbiauja kitų sričių specialistai. Praktiką atlieka socialinio darbo studentai, savanoriauja ir asmenys iš kitų šalių. Tęsiamas Senamiesčio vaikų dienos centro veiklos užtikrinimas, bendradarbiaujama ir palaikoma vaikų dienos centrų parapijose bei vienuolijose veikla. Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras dirba su atskirais asmenimis, šeimomis ir vaikais.

Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro komanda per pirmuosius metų mėnesius intensyviai rengėsi Lietuvos jaunimo dienoms, tačiau jos dėl pandemijos buvo atšauktos. Centro veiklą dėl paskelbtojo karantino teko perorganizuoti ir pritaikyti įrankius nuotolinei sielovadai. Komanda parodė lankstumą ir prisitaikė prie esamų aplinkybių.

Jaunuoliams pasiūlyta savanorių ugdymo programa, „Alfa“ kursas. Jaunimo centre sutelkta beveik 50 savanorių (norima labiau patraukti ir paauglius). Buvo bendradarbiaujama su Carito organizacija atsiliepiant į karantino metu kilusį pagalbos poreikį. Veiklai atsiliepė darbuotojų skaičius sumažėjimas, jaunimo motyvacijos, asmeninio santykio stoka, kilę dėl karantino apribojimų.

Veiklai skirtos jaukiai sutvarkytos centro patalpos, institucijai būdingas bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, bendruomenėmis. Jaunimo centras „įveiklino“ ir savo kiemelį, kuriame vyko karantino veiklos (viena jų – įspūdingo dydžio Advento kalendorius). Su jaunimo auditorija ir jo ugdytojais komunikuojama per sutvarkytus socialinius tinklus. Per metus įvyko 48 komandos posėdžiai.

Iš metų veiklų pažymėtinas „Alfa“ kuras (50 asm.). Visiškai naujas pasiūlymas jaunimo vadovams buvo „SPA“ Jaunimo dienoje Šiluvoje (100 asm.), taip pat Christus vivit skaitymai, dalyvavimas jaunimo žygyje iš Lyduvėnų į Šiluvą atsiliepiant į „Gyvosios piligrimystės“ kvietimą (80 moksleivių).

Per karantiną organizuota pagalba mokytojams ir moksleiviams (nuolatinės pamokos ir nuotoliniai lytiškumo ugdymo mokymai moksleiviams).

Didžiausias jaunimo vasaros susitikimas buvo kasmet rengiama stovykla „Esi vertas daugiau“ (120 dalyvių). Rengtos misijos parapijose, susitikimai dekanatuose. Jaunimas buvo kviečiamas į trečiadienio šv. Mišias, šlovinimo vakarus, teminius pokalbius, sudomindavo iki 800 jaunuolių. Plačiau 2020 m. Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro atsakaitoje >> 

Kauno arkivyskupijos Šeimos centrui taip pat teko perorganizuoti darbą karantino sąlygomis: sužadėtinių rengimui online, nuotoliniams mokymams, konsultavimui, pagalbai, tad ir geriau įsisavinti bei pritaikyti darbe išmaniąsias technologijas. Buvo tęsiamas sužadėtinių rengėjų palaikymas organizuojant mokymus, parengta ir bendra internetinė registracija į sužadėtinių kursus. Rūpintasi asmeniniu ir bendruomeniniu augimu. Komunikuojama ir per feisbuko tinklą, internetinę svetainę.

Iš viso veikoje pasiekti beveik 4 tūkst. asmenų. Institucija pažymi nepalankią šeimai politiką, sekuliarizaciją ir nepalankumą gyvybės kultūrai visuomenėje.

Sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui programoje dalyvavo 316 porų (632 sužadėtiniai). 186 poros (372 sužadėtiniai) parengtos dekanatuose. Suburtos 37 grupės (dekanatuose – 27), Vyko sužadėtinių rengėjų mokymai.

Šeimų ugdymo renginiuose dalyvavo vidutiniškai iki 200 žmonių. Gausiausiai –  cikle „Dvasinis augimas šeimoje“, padėkos vakare savanoriams. 90 šeimų atsiliepė į pakvietimą po karantino atšaukimo dalyvauti „Gyvosios piligrimystės“ žygyje į Šiluvą (iš Tytuvėnų). Šeimos dalyvavo Šeimų dienos programoje Šilinių atlaiduose, šv. Mišiose šeimoms arkikatedroje su arkivyskupu.

Šeimų palaikymas krizėse vyko per išsiskyrusiųjų asmenų grupės, individualias konsultacijas, darbą su priklausomybę turinčiais asmenimis, socialinį darbą su šeimomis, Vaikų dienos centro veiklą.

Viena iš Šeimos centro programų – gyvybės kultūros sklaida. Krizinio nėštumo programa apima laiką nuo konsultavimo, socialinės pagalbos iki lankymo gimdymo namuose. Pagalba suteikta 67 asmenims. Programa jaunimui „Pažink save“ pasiekė daugiau kaip tūkstantį jaunų žmonių. Vyko užsėmimai moksleiviams, savanoriams. Surengta Gyvybės dienos akcija „Pažink save“ (daugiau kaip 2 tūkst. sekėjų FB) bei „Protmūšiai“. Paminėta Negimusio kūdikio diena, dalyvauta „Marijos radijo“ laidose.

Šeimos centras rūpinosi palaikyti dekanatų ir parapijų šeimos centrus (seminarai, vizitacijos), bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis, rengė mokymus socialiniams darbuotojams, vadovavo studentų praktikai ir kita.

Suaugusiųjų katechezės tarnyba įgyvendino Sužadėtinių pasirengimo Santuokai programą. 132 susitikimuose dalyvavo 248 poros. 40 asmenų prieš Santuokos palaiminimą šios tarnybos rūpesčiu galėjo pasirengti Sutvirtinimo sakramentui. 15 asmenų pasirengė Krikštui, 15 – Sutvirtinimui Suaugusiųjų katechumenato programoje. Katechumenato tęstinumo programose dalyvauja 18 asmenų. Tikėjimo gilinimo programoje dalyvavo 20 jaunuolių, kurie nori geriau pažinti savo tikėjimą arba jį dar atrasti. 

Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro duomenimis (statistika rinkta iš švietimo ir ugdymo skyrių bei įstaigų), 2020 / 2021 m. m. iš 56 916 mokinių katalikų tikybą lanko 30 616 mokiniai (t. y. 53,8 %). Kauno II dekanate – 67 % mokinių; Raseinių dekanate – 62 %; Kauno I dekanate – 56,3 %; Jurbarko dekanate – 47 %; Jonavos dekanate – 46 %; Kėdainių dekanate – 44 %; Ukmergės dekanate – 36 % Dirba 142 tikybos mokytojai: 12 vienuolių ir 130 pasauliečių.

Parapijose sakramentų rengimo programose dirba 101 katechetas. 64 iš jų yra tikybos mokytojas ir 37 katechetai, nedirbantys mokyklose.

2020 m. daugiausia dėmesio skirta ugdymo turiniui skaitmeninti, mokytojų supažindinimui su priemonėmis, kuriomis galima paįvairinti pamokas karantino sąlygomis. Tobulinta gerosios patirties sklaida tarp mokytojų, kad vyresni būtų mentoriais pradedantisiems. Tęstinis uždavinys – metodinės medžiagos mokytojams skaitmeninimas ir tinklapio gerojipatirtis.lt plėtimas. Taip medžiaga ir tampa prieinama visiems Lietuvos mokytojams ir katechetams. Tobulinama svetainė krikscioniskifilmai.lt

Vaikų rengimas Pirmajai Komunijai vyksta pagal Kauno arkivyskupijos „Vaikų rengimo pirmajai Išpažinčiai ir Pirmajai Šventajai Komunijai“ programą. Tobulinamas darbas pagal Kauno arkivyskupijos programą „Jaunuolių rengimas Sutvirtinimo sakramentui“. Bendradarbiaujant su KAJC, ieškoma efektyviausių būdų vykdyti lytiškumo (skaistumo) ugdymo veiklas. Siekiama daugiau dėmesio skirti suaugusiųjų rengimui įkrikščioninimo sakramentams katechumenato būdu parapijose.

Centro organizuotuose seminaruose, konferencijose ir kt. dalyvavo beveik 500 asmenų (plačiau 2020 m. Katechetikos centro atasakaitoje >>).

Jono Pauliaus II piligrimų centras praeitais metais dėmesį telkė į savanorių ugdymą – bendruomenės augimą, ilgalaikių savanorių motyvaciją. 200 savanorių (80 ilgalaikių ir 120 trumpalaikių) tarnavo Kauno arkivyskupijos renginiuose (15-oje per metus). Organizacijai padeda religinė bendruomenė „Jono Pauliaus II piligrimai“.

Rūpintasi Šiluvos komunikacija ir sielovada – gyvos piligrimystės maršrutų kūrimu, nuotolinėmis paskaitomis, Mišių transliacijomis, „Šviesos žemėlapio“ akcija, dalyvavimu religinio turizmo skatinimo programoje ir kt.

Organizuotos piligriminės kelionės Lietuvoje (15) ir užsienyje (2) (900 piligrimų). Vasarą vyko krikščioniška vaikų vasaros stovyklai (60 vadovų ir 90 vaikų). 10 vadovų rengė Sutvirtinimo sakramentui 25 sutvirtinamuosius arkikatedroje talkinant jos katechezėje. Rengiamos  pamaldos jaunimui su Taize giesmėmis.

Piligrimų centro maldos komanda vyksta į dekanatus ar parapijas, kur reikia šlovinimo tarnystės, veda maldą šlovinimo vakaruose už Kauno miestą, gieda tiesioginėse transliacijose šv. Mišiose.

Pašaukimų sielovadoje vykdyta tiriamoji veikla, veikla online; komandos narių formacija; asmeninis dvasinis palydėjimas ieškantiems pašaukimo. Pašaukimų autentiškos teologinės vizijos skaida.

Vyko jaunimo telkimas savanoriškoms veikloms. Surengtas Samuelio kursas bendradarbiaujant su VDU sielovadininkais. Rengiami teminiai susitikimai su sutvirtinamaisiais (120) (pamokėlės, malda už pašaukimus). 848 (sielovadininkai ir jaunuoliai) dalyvavo anketinėje apklausoje apie pašaukimus.

Buvo įsijungta į jaunimo „Gyvosios piligrimystės“ žygį. Nuo Šiaulės kalno į Šiluvą keliavo 35 piligrimai. Pašaukimų sielovados komandos lydimi, pakeliui klausėsi impulsų apie Dievo meilę, Kristaus sekimą bei asmeninius pasirinkimus.

Bendradarbiauta su VDU akademine sielovada rengiant komentarus serialo „Išrinktieji“ (The Chosen) peržiūrai. Pašaukimų kultūrai skatinti sukurtos feisbuko ir instagramo paskyros.

Akademinė sielovados bendradarbiai darbuojasi keturiuose miesto universitetuose: VDU, KTU, LSMU, Lietuvos sporto universitete bei Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Be kapelionų ir etatinių darbuotojų, sutelkta apie 50 ilgalaikių ir trumpalaikių savanorių. Dėmesio skirta naujų veiklų paieškai, tęstiniams ciklams ( Šventojo Rašto skaitymas, The Chosen peržiūra ir komentarų rengimas pasitelkiant kunigus, vienuoles ir kt., „Alfa“ kursas su Jaunimo centru, „Samuelio kursas“).

Net 16 veiklos sričių akademinės sielovados bendradrabiai veikė kaip viena komanda. Tai sekmadienio šv. Mišios ir agapės studentams (taip pat ir anglų kalba), piligriminės kelionės (Taizè susitikimas Vroclave, Žemaičių Kalvarijos atlaidai), krikščioniškosios edukacijos susitikimai su dėstytojais. Kaip siekinys, lieka komandinis įsitraukimas į veiklas, geresnis komunikacijos galimybių panaudojimas. Prasidėjus pandemijai buvo siekiama individualus konsultavimo bei pagalbos.

Surengtos virtualios konferencijos „Tarp Gailestingumo ir Apokalipsės“, „Ar Bažnyčia (ne) opozicija žiniasklaidai?“ Akademinei bendruomenei vyko Advento meto nuotolinės rekolekcijos. Komandos nariai dalyvavo Pasaulinėje lyderystės konferencijoje.

40 studentų įsitraukė į Gyvosios piligrimystės“ žygį į Šiluvą iš Betygalos. Kelyje dalintasi, kaip savo gyvenimo keliuose sutikti Kristų.

Arkivyskupijos muziejaus Bažnytinio meno skyriuje 2020 m. veikė interaktyvi bažnytinio meno paroda „Realybė išsiplečia“. Apsilankė 1035 žmonės. Parodos eksponavimas pratęstas ir 2021 metams.

Muziejus parengė dvi paraiškas projektiniam naujų parodų finansavimui gauti. Sukurtas muziejaus internetinis puslapis kamuziejus.lt. Bendradarbiauta su Jurbarko muziejaus Veliuonos skyriumi rengiant Veliuonos bažnytiniam paveldui skirtą knygą.

Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus 2020 m. švietėjiškoje veikloje vykdyta kompleksinė programa, skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Startavo 13 straipsnių ciklas ,,Kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo istorija 1920–1988 m.“ Parengta programa, skirta šv. Jono Pauliaus II 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Pradėta rengti išsami kardinolo Vincento Sladkevičiaus gyvenimo monografija (leidėjas ,,Artuma“,  planuojama  2021 metais).

Bendruomenė „Gailestingumo versmė“ organizavo ir vedė (mokymai, šlovinimas, liudijimai, užtarimo malda dalijimosi grupelėse) tris sielovadines programas: „Prieš srovę“, „Gyvasis vanduo“, „Prie šulinio“. Jose dalyvavo 35–52 asm. (maždaug pusė jų tarnaujantys). Vyko pasirengimas tarptautiniam „Gyvojo vandens“ programos vadovų ugdymo seminarui su įkūrėjais iš JAV. Kartą per mėnesį organizuoti vadovų ugdymo seminarai (Kaune kartą per mėnesį, 20–50 dalyv.). Bendruomenė rengė vidinio išgydymo rekolekcijas. Rekolekcijos su misionieriais iš Lenkijos vyko Kauno kunigų seminarijoje, Šiluvoje (apie 200 dalyv.). Buvo organizuojamos Vidinio išgydymo popietės Kaune. Į jas kaskart susirinkdavo po 100–300 žmonių, 10–20 tarnaujančiųjų. Suteikta beveik 400 asmeninių konsultacijų. Kaune ir Šiluvoje buvo rengiamos Vidinio išgydymo pamaldos su 200–500 dalyvių. Bendruomenės nariai dalyvavo tarptautiniuose seminaruose, tarnavo krikščioniškuose renginiuose (Atsinaujinimo dienose, „Alfa“ kursuose ir kt.). Nuo 400 iki 1000 perklausų sulaukia kas savaitę rengiamos ir vedamos „Marijos radijo“ laidos „Jo žaizdomis išgydyti“.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

ŠVENTOJI DVASIA išskleidžia kiekvieną iš mūsų įgalindama, pripildydama ir sustiprindama. Šventosios Dvasios veikimas taip pat yra vienybės patirtis, kai nėra svetimų, o visi yra savi, broliai ir seserys. Tai Šventosios Dvasios veikimo ženklas.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune